Susipažinkime

DSC_6167

vietoje įžangos arba kaip rinkausi psichologo-psichoterapeuto profesiją

Mano kelionė į psichologinį konsultavimą ir psichoterapiją prasidėjo nuo F. Kafkos ir A. Kamiu romanų mokykloje. Gyvenimas provincijoje tekėjo gana įprastu ritmu, todėl gera knyga atstojo kelionę laiku ir erdve. Kiti pasauliai, kitokie žmonės, kartais šiurpūs personažai, svetimi, ar tiesiog nesuprantami arba tokie, į kuriuos norėdavau lygiuotis. Tai visada įtraukė ir audrino vaizduotę. Regis, visada turėjau daugiau klausimų, nei atsakymų. Ne aiškumą apie gyvenimą, o jausmą, kad už regimybės yra kažko daugiau ir kitaip, nei atrodo. Dažnai susilaukdavau pastabų, kad esu „linkusi iš paprastų dalykų padaryti sudėtingus“ ir „sudėtingus paaiškinti paprastai“. Tad baigusi mokyklą, pasirinkau dvi specialybes – psichologiją ir filosofiją – kur šios savybės atrado savo vietą.

ką filosofija veikia psichologo kabinete?

Atsakymas neateina iš karto. Kad galėtum save vadinti filosofu, man regis, turi užsiimti šiuo mokslu profesionaliai: dėstyti filosofines disciplinas, rašyti mokslinius straipsnius ir pan. Ir tai ne apie mane. Kita vertus, filosofas yra tokia universali „profesija“ kiekvieno žmogaus, nes kiekvienas dažniau ar rečiau susimąsto apie savo gyvenimą ar jo prasmę apskritai. Ši konkreti savęs, artimiausios aplinkos ar pasaulio procesų refleksija, pačia plačiausia prasme yra filosofija. Bet man svarbiau atsakyti į klausimą, „ką filosofija veikia psichologo (t.y. mano) kabinete, kalbantis su klientu“? Svarstau. Viena, kai kada ji verčia suabejoti labai aiškiais ir vienareikšmiškais dalykais: tvirtais įsitikinimais, nepalenkiamomis arba super-vertybėmis (kaip darbas, pvz.) Ir atvirkščiai, filosofuojant galima rasti tam tikrų atsakymų į nesibaigiančius ir dažnai kankinančius klausimus, pvz., apie laiką,  apie tai, ko nesirenkame, bet kame priversti gyventi, padarytus pasirinkimus, tų pasirinkimų pasekmes ir pan. Išeina, kad konsultacijos metu „filosofuoti“ kartu su klientu man reiškia „kartu ieškoti jo gyvenimo tiesos“ ir tą daryti keliant klausimus turimiems atsakymams. Beje, pokalbių apie Sokrato ar Hėgelio filosofiją taip pat būna. Lygiai tiek, kiek tai aktualu klientui jo klausime ar gyvenimo sunkume.

ir kas tada yra psichoterapija?

aš pirmiausia tai suvokiu kaip „gydantį santykį“. Konsultacijoje pagal turinį, kurį su savimi, iš savo gyvenimo atsineša klientas, gali būti bet kokia tema, rūpestis ar klausimas, ir tai yra apie tai, „ką veikiame terapijoje“, t.y. kalbame. Žinoma, tas „apie ką“ paprastai būna susijęs su ieškojimu pagalbos, nes ateiti ir šiaip pasikalbėti, gali būti tiesiog per brangu. Bet kodėl gi ne? Ir būna, kad nuo to „šiaip“ ir prasideda psichoterapinis darbas. „Gydantis santykis“ yra atsakymas „kaip“ visa tai vyksta. Tai yra ne tiesiog pasikalbėjimas apie sunkumus, o kalbėjimasis kartu su klientu kuriamoje „terapinėje arba gydančiojoje erdvėje“, kuri yra kaskart unikalus buvimas kartu: su įvardintais ir neįvardintais jausmais, su pojūčius išreiškiančiu ar neišreiškiančiu kūnu, su tyla ir jos įvairiais skambėjimais (spengimu ar ramybe) ir t.t. Tos buvimo kartu erdvės arba „gydančio santykio“ kūrimas yra psichoterapeuto atsakomybė. Kliento atsakomybė yra atstovauti savo sunkumą, su kuriuo jis atėjo: jį kelti, spręsti, kartu su pagalba.


Įgytas išsilavinimas ir kvalifikacija

2016 m. – iki šiol, Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas (Birštonas), individualioji psichoterapija, profesionalus lygis

2012 m. – 2014 m. Vilniaus universitetas, medicinos psichologijos magistras

2011 m. – 2013 m. Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas (Birštonas), individualioji psichoterapija, bazinis lygis

2001 m. – 2003 m.Vilniaus pedagoginis universitetas (dabartinis LEU) filosofijos magistras

1997 m. – 2002 m. Vilniaus pedagoginis universitetas (dabartinis LEU) psichologijos bakalauro laipsnis

2000 m. / 2001 m. Erasmus/Socrates studentų mainų programa, aukštojoje pedagoginėje mokykloje, Heidelberge, Vokietija (Paedagogische Hochschule Heidelberg) bendroji psichologija

1997 – 2001 m. Vilniaus pedagoginis universitetas (dabartinis LEU) filosofijos bakalauro laipsnis

Kalbu gimtąja lietuvių kalba ir trimis užsienio kalbomis: anglų, vokiečių ir rusų.


 

Konsultacinio darbo patirtis

2012 m. – 2015 m. „Krizių įveikimo centras“, psichologė-konsultantė

2014 m. – iki šiol, „Vilniaus miesto psichinės sveikatos centras“, medicinos psichologė

2014 m. – iki šiol, privati psichologo praktika


 

Narystės organizacijose

2010 m. – iki šiol, NAA (nacionalinės alopecijos asociacijos) valdybos narė, prezidentė

2012 m. – iki šiol, REETA (rytų Europos egzistencinės terapijos asociacija), asocijuota narė

2014 m. iki šiol, FTI (fenomenologinių tyrimų institutas, Vilnius), organizacinio komiteto narė, grupinių tyrimų supervizijų ko-supervizorė

2016 m. iki šiol LPS (Lietuvos psichologų sąjunga) narė

a_lt